Rimantas Krupickas sveikina susirinkusius ant Aukštojo kalno

Pažinti Tėvynės neįmanoma, jeigu po ją nekeliausi.
Tai pats universaliausias ir tvirčiausias pažinimo būdas.

Rimantas Krupickas "Paskui rasos lašą"

SUDARGAS BUVO IR BUS

Esu septintokas, bet iki „kaulų smegenų“ įaugęs į savo gimtojo Sudargo žemę. Galiu tvirtinti, kad tokios vaizdingos ir unikalios vietos „ nei su žiburiu nerastum“ ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Nors jis jau gana žinomas, bet aš jį atradau savaip. Čia gimė, augo mano tėvai, seneliai, proseneliai. Čia gimiau ir augau aš. Čia gyvena mano draugai. Sudargas Dievo apdovanotas nuostabia gamta. Šis miestelis yra ant kalno, prie Nemuno, jungia penkis piliakalnius ir pušyną. Sunku pasakyti ,ką man reiškia ši vieta: „Sudargas - tai žilas kalnas su pušyno vainiku“, kaip dainuojama Sudargo himne.

Į mūsų miestelį visiems smagu sugrįžti, atvažiuoti. Pamačius Sudargą, jo apylinkes, galima įžvelgti unikalumą, į kurį kiekvienas žiūri savo akimis ir mato savitą grožį, juk kiekvienas grožį suprantame savaip, tai kas man gali pasirodyti nuostabu, kitam atrodys neskoninga, nemiela ar toli gražu tikrai netobula. Vieniems patinka natūrali, žmogaus rankų nepaliesta gamta, kiti domisi ir žavisi autentiškais, senove dvelkiančiais architektūriniais paminklais, kitam nuostabu yra tai kas nauja...

Netoli Sudargo, beveik už trijų kilometrų, vakarų pusėje yra valstybės siena su kadaise kolonizuotomis prūsų žemėmis, dabar su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Istorija primena, kokie pavojai nuolat tykojo Lietuvos valstybės. Dėl esamos geografinės padėties Sudargą galima pavadinti knygnešių kraštu. Spaudos draudimo laikotarpiu per šias vietoves buvo platinama uždrausta spauda, kuri pasiekdavo atokiausius Lietuvos kampelius. Knygnešių ,,šeimą“ sudarė: kunigas Martynas Sederevičius, Jonas Angrabaitis, vertėjas Juozas Antanavičius, knygrišys Juozas Dagilaitis ir Pranas Rekešius. Dėl to Sudargo mokykla pavadinta knygnešio Martyno Sederevičiaus vardu. Sudargą galima pavadinti knygnešių lopšiu, juk čia gyveno tiek daug knygnešių, kuriems turime dėkoti už tai, ką dabar turime. Martynui Sederevičiui ir kitiems knygnešiams atminti pastatytas paminklas, menantis Sudargo istoriją, kurią žino dauguma sudargiečių.

Keliaujant palei Nemuną išvysime miestelio pasididžiavimą ir išskirtinumą, tai piliakalniai: Vorpilis, Bevardis, Balnakalnis, Pilaitė ir Žydkapiai.

Vorpilis - man pats įspūdingiausias Sudargo piliakalnis. Nuo jo aukščio pamatai nuostabų Nemuno vingį. Piliakalnis labai suniokotas Nemuno tėkmes, lietaus vandens nuotėkų, antrojo pasaulinio karo ardymų.

Bevardis - tai ilgas vaizdingas nusileidimas nuo aukštos Sudargo kalvos, beveik iki pat Nemuno vagos. Žinoma, jis turėjęs savo vardą, tačiau iki šių dienų tas vardas neišlikęs.

Balnakalnis - tai aukšta, bet neplati, pailga, per vidurį įgaubta kalva. Šiaurinę piliakalnio dalį, kaip ir visų keturių likusių gaubia Nemunas. Iš šalies žiūrint jo viršūne panaši į balną su dviem iškilimais. Dėl to piliakalnis ir pavadintas Balnakalniu. Piliakalnis pailgas, vaizdingas ir gražus, tačiau laiko stipriai pažeistas. Jo aikštelė per vidurį siaura, o pietiniame ir šiauriniame gale buvo supilti pylimai.

Pilaitė - apie šį piliakalnį mažai žinoma. Piliakalnis gražus, vaizdingas.

Žydkapiai - piliakalnis žydkapiais pavadintas todėl, kad Sudarge apie XVIII amžiaus vidurį apsigyveno gausi žydų diaspora, o minimą piliakalnį- aukštą, platų, vaizdingą- jie pasirinko savo mirusiųjų laidojimo vieta. Žydai gyveno Sudarge iki antrojo pasaulinio karo. Per antrąjį pasaulinį karą juos negailestingai sušaudė. Jų gyvenimo paliudijimų išlikę iki šiol. Iš prosenelės sužinojau, kad išlikę penki žydų namai, menantys žydus, gyvenusius Sudarge. Kiti buvo sudeginti ar nugriauti. Mano prosenelės geriausia draugė buvo žydaite Judita Golbladaitė.

Sudargo piliakalniuose nuo 2007 metų kasmet vasarą vyksta šventė ,,Piliakalnių atsidūsėjimai“. Į šį renginį žmonės atvažiuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių pasigrožėti piliakalnių vaizdais, dalyvauti meninėje programoje. Kasmet į šį renginį atvyksta vis daugiau turistų. „Piliakalnių atsidūsėjimai“ - tai šventė atgaivinanti senovės amatus: vyksta šaudymas iš lanko, kalvystė, medžio drožimas. Miestelis gali didžiuotis savo pasiekimais, renginiais ir tuo, kad tik Kernavė ir Sudargas turi penkių piliakalnių kompleksą.

Taip pat nemažiau įspūdingas savo nuostabiu gamtovaizdžiu ir geografine padėtimi yra pušynas. Sudargo pušyne yra aikštelė, kurioje vyksta šventės: Joninės, Sudargo šventė, kasmetinis mūsų mokyklos organizuojamas tarprajoninis „Draugystės“ turistinis žygis.

Joninės Sudarge šiemet buvo ypatingos tuo, kad pirmą kartą buvo švenčiamos prisimenant senuosius papročius, dalyvavo folkloro ansamblis iš Punsko.

Manau kad po tokios ekskursijos, po gražiausias mano gimtosios apylinkės vieteles liktų sužavėtas kiekvienas ir norėtų sugrįžti ten dar daugeli kartų...

Rimantas Krupickas žinojo šią vietą. Sužinojo iš mano auklėtojos Redos Globienės Vilniaus pedagoginiame universitete, kai reikėjo atsiskaityti už geografines stoteles. Autoriui Sudargas labai patiko, todėl nuotraukos buvo panaudotos geografijos vadovėlyje „ Lietuvos žemė“ 2000 metais.

Šį rašinį rašau ne tik Rimantui Krupickui atminti, o dėl Sudargo pagarsinimo. Tikrai manau, kad į Sudargą atviliosiu nemažai turistų, kuriems patiks Sudargas ir tikrai norės į jį pamatyti.


Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
Aplinkos apsaugos komitetas
Dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė
LEU Edukologijos fakulteto Pedagogikos ir psichologijos instituto Ugdymo pagrindų katedros docentė
Dr. Onutė Motiejūnaitė
LEU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedros docentė
Nijolė Gudžiūnienė
Vilniaus „Minties“ gimnazijos mokytoja metodininkė
Julė Kavalnienė
Molėtų gimnazijos mokytoja metodininkė