Po konkurso...
Pasibaigus geografinio rašinio konkursui „Mano atrasta Lietuva“ skirto doc. Rimano Krupicko atminimui, norisi pasidžiaugti, padėkoti ir aptarti rašinius.
Buvo nuostabus konkursas, jame dalyvavo 110 moksleivių nuo 5 iki 12 klasės. Trečdalis darbų į Licėjų atkeliavo paprastu paštu, o kiti - suskrido elektroniniu. Džiugu, kad nebuvo vėluojančių. Nesitikėjome tiek daug dalyvių, tai pirmas toks konkursas... ir gavome virš 100 rašinių iš įvairių Lietuvos vietų: mažų kaimelių, miestelių ir didelių miestų. Užtenka žvilgtelėti į dalyvių geografijos žemėlapį. Moksleiviai keliavo labai įvairiai: pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, autobusais, traukiniais, baidarėmis, na, gal tik slidėmis šliuožusių nebuvo. Galbūt kitame konkurse sulauksime dar įvairesnių, dar išradingesnių keliautojų. Kelionės draugai buvo tėveliai , seneliai, giminės, draugai ir, žinoma, klasės draugai bei mokytojai. Nesvarbu, su kuo keliavo, kiek truko kelionės - pora valandų, ar kelias dienas, svarbu, ką pamatė, ką pajuto, ką atrado keliautojai. O kelionių geografija labai plati ir įvairi, tai maži kaimeliai, bažnytkaimiai, miesteliai, seni parkai, dvarai, o kiek apžiūrėta, piliakalnių, akmenų, atodangų, išvaikščiota nacionalinių, regioninių parkų. Gera buvo skaityti šiltus, nuoširdžius rašinius apie senelių, prosenelių sodybas apie kaimus, aprašytus su tokia spinduliuojančia meile tarsi M. K. Čiurlionio „Karalių pasaka“. Rasti ir įdomūs žmonės „deimančiukai“ su spalvingomis gyvenimo istorijomis ir išmintingais pamąstymais.
Rašinių forma labai įvairi. Skaitėme ištraukas iš dienoraščio, laiškus, keltąsų aprašymus, pamąstymus, rimtas gamtosaugines problemas gvildenančius straipsnius, o kai kurie rašiniai buvo daugiau literatūriniai nei geografiniai, net eiliuotų poemų sulaukėme. Dauguma darbų buvo iliustruoti nuotraukomis. Gal pasigedome schemų, žemėlapių ar piešinių.
Kai kurie moksleiviai rašė vieni, kiti konsultavosi su mokytojais - tiek geografijos, tiek lietuvių kalbos.
Vertinimo komisijai tikrai nebuvo lengva išrinkti geriausius rašinius. Darbai buvo skaitomi mažiausiai trijų vertintoju, o dėl nugalėtojų pakylos diskutavo ir ginčijosi net šešiese.
Norime padėkoti visiems moksleiviams, kurie keliavo, ieškojo, rado ir aprašė savo atrastą Lietuvą. Taip pat tėveliams, draugams, visiems, kažkokiu būdu prisidėjusiems prie šio konkurso.
Dėkojame mokytojams, kurie paskleidė žinią apie šį konkursą, kartu keliavo ir konsultavo moksleivius. Nuoširdus ačiū visiems.
Mūsų konkursą maloniai sutiko paremti leidyklos: „Šviesa“ ir „Didakta“, kelionių agentūros „Kelionių laikas“ ir „Kiveda“, Panerių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Mokslų akademijos turistų klubas, Lietuvos keliautojų sąjunga, Vilniaus licėjus. Asmeninius prizus įsteigė dr. Rita Makarskaitė - Petkevičienė ir dr. Onutė Motiejūnaitė. Ačiū rėmėjams.
Kiekvienos amžiaus grupės nugalėtojų penketukai kviečiami dalyvauti Respublikiniame Č. Kudabos geografijos konkurse. Deja, negalime pakviesti penktokų, jauniausių rašinio konkurso dalyvių, į Respublikinį Č. Kudabos geografijos konkursą, nes šis konkursas organizuojamas tik 6 – 12 klasių moksleiviams.
Rimantas Krupickas labai mėgo keliauti po Lietuvą pėsčiomis ir slidėmis. Jo visos kelionės buvo pažintinės, su sava atrasta Lietuva. Jis daug žmonių „užkrėtė“ kelionių džiaugsmais ir atradimais. Todėl ir kilo mintis organizuoti tokį konkursą, tarsi pratesiantį Rimanto Krupicko skleistas idėjas ir darbus. Pažinojusieji R. Krupicką pasakytų, kad tai buvo nepaprastas žmogus, labai mylėjęs Lietuvą ir dirbęs jos labui. Daug darbų padaręs iš idėjos ir pasišventimo, jis tikėjo, kad nuo kiekvieno žmogaus padarytų darbų Lietuva tampa dar nuostabesnė, švaresnė, patrauklesnė, tokia, kurioje visiems smagu gyventi. Manau, šis konkursas paskatins jaunus žmones apsidairyti aplink išmintingo šeimininko akimis ir suprasti, kokia Lietuva yra turtinga ir kaip tą turtą reikia saugoti ir branginti.
Taigi konkursas baigėsi, sveikiname nugalėtojus! Ir toliau kviečiame keliauti, atrasti, pažinti savo Lietuvą!...
Konkurso organizatorė Aušra Narbutaitė-Jorgensen
